- žiemospirgis
- 1 žiemóspirgis sm. (1) Š, K.Būg, J.Jabl, DŽ, NdŽ, KŽ, žiemõspirgis (1) K, LsB286, Rtr, KŽ; R, R185, MŽ, D.Pošk, N, Kos161 1. Tv šaltasis žiemos metas; stiprus šaltis: Pats vidurys žiemos, kad spirga šaltis, bus žiemospirgis J. A žiemóspirgis, ka ta skarele gobies? Jnš. Atėjo žiemóspirgis, reikia gerai apsitaisyt Skr. Taip ir pasitaisė išvažiuoti pačiu žiemóspirgiu Brs. Jug ne žiemóspirgis, kad pry pečiaus raitais Lkv. Sunku pjauti medį par žiemóspirgį Jrb. Žiemóspirgis į nosį įkando Skdv. ^ Paršalęs kaip žiemóspirgis Trk. Apsirūbijau kaip žiemospirgiais Pln. 2. žiemą nuo šalčio medyje atsiradusi sprogymė: Žiemóspirgis įsimetęs į medį nuo šalčio J. Čia žiemospirgis, neužlenksi pavažos Prng. Špokai išlėkė iš žiemóspirgio Tl. Sako, kad labai geri pypkiai iš beržinio žiemóspirgio Snt. Tas medis žiemóspirgį turėjęs Grg. Tas beržas materijoluo netikęs – vieni žiemóspirgiai Krkl. ║ sprogymę turintis medis: Perkūno spirtas medis žiemóspirgis vadinas Šts. 3. arklių odos liga, susna: Ant rugių išleistas arklys gauna žiemospirgį Trk. Arklio žiemospirgį gal nugydyti Ggr. 4. šerpetota oda: Žiemospirgis yra iš paršalimo ir nu vėjo, kad rankos suplyšta šmarais, kaip arimas pasidaro LMD(Erž).
Dictionary of the Lithuanian Language.